Braškės, tai vienas iš pirmųjų vasaros pradžios skanėstų. Jos prinoksta pirmojoje vasaros pusėje, kai dar nėra šviežių vaisių ir mažoka daržovių. Pasodintos pradeda derėti pirmaisiais metais, o antraisiais jau gerai dera.
Uogos skanios, turi daug vertingų medžiagų: vitamino C, P, aktyvių junginių, folinės rūgšties, kumarino, geležies, fosforo, cukraus, rūgščių. Jos vartojamos šviežios ir šaldytos, be to, tinka uogienėms ir džemui gaminti.

Dirvos paruošimas – braškes galima auginti įvairiame dirvožemyje, tačiau geriausiai joms tinka silpnai rūgštus (pH 5,5-6,5) priesmėliai ir lengvi bei vidutinio sunkumo priemoliai.
Braškės vienoje vietoje augs keletą metų, todėl, veisiant braškyną, labai svarbu išnaikinti daugiametes piktžoles  ir gerai patręšti dirvą.
Jei braškes planuojate sodinti vasarą,tai nuo pavasario galima laikyti juodąjį pūdymą,arba sodinti trumpos vegetacijos daržoves. Tam ypač tinka salotos, ridikėliai, svogūnai, česnakai. Dar labai gerai, kai  pavasarį į dirva pasėjama garstyčių arba vasarinio rapso, ir prieš pražystant apariame, kaip žaliąją trąšą. Pavasariniam sodinimui, dirva ruošiama iš rudens.

Blogiausi priešsėliai braškėms,tai bulvės pomidorai ir pieva. Išarus pievą reikėtu bent metus į tą vietą nesodinti braškių.

Prieš sodinimą dirvą būtina patręšti. Geriausia tai pasidaryti dirvos tyrimus (žemės tyrimai daromi Kaune Savanorių pr. 287)….tada bus žinoma, kokių elementų dirvoje trūksta, ir nereikės, be reikalo išpilti trąšų. Mažesniuose ploteliuose jei nedarome tyrimų patręšiame kompleksinėmis trąšomis.

Sodinimas– braškės dažniausiai sodinamos vasarai baigiantis (nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio). Jei yra daigų, braškes galima sodinti ir liepos mėnesį. Anksčiau pasodinus galima tikėtis didesnio derliaus pirmaisiais metais. Vėlai pasodintas braškes prieš žiemą reikia gerai apdengti. Jas galima sodinti ir anksti pavasarį, kai tik pradžiūsta žemė.
Sodinimui – reikėtų rinktis tik labai geros kokybės daigus. Pasisodinus abejotinos kokybės daigus, priežiūra braškyno lieka ta pati, bet derlius jus gali nuvilti. Mūsų ūkyje visi daigai auginami tik iš elitinių sodinukų. Jei iškarto nėra galimybės įsigyti daigų pakankamai, kitais metais jų galima pasidauginti patiems. Geriausi daigai išauga pirmamečiame braškyne ir tik tokie daigai tinka dauginimui.

Neužmirkstančiuose plotuose braškes patariame auginti lygioje dirvoje. Braškės sodinamos viena eile, dvieiliu bei trieiliu juostiniu būdu. Sodinant viena eile, tarpueilių plotis – 70 -90cm, atstumai tarp daigų eilėse – 25-30 cm.

Auginant braškes juostiniu būdu, tarp juostų reikia palikti 70 -90cm atstumus. Auginant dvieiliu juostiniu būdu, atstumai tarp eilių juostose paliekami 40 cm, tarp augalų eilėse – 25-30 cm . Auginant braškes trieiliu juostiniu būdu, tarp eilių juostose paliekama 40 cm, o tarp augalų eilėse – 25-30cm atstumai.

Užmirkstančiose dirvose braškėms daromos lysvės, kuriose daigai sodinami dvieiliu arba trieiliu juostiniu būdu. Bet būtų geriau išvengti tokių vietų.

Galima naudoti polietileninę juodą, juoda – baltą plėvelę, juodą agro dangą arba geotekstilę. Šios dangos neleidžia želti piktžolėms, sulaiko drėgmę bei kekerinio puvinio plitimą, palaiko aukštesnę dirvos temperatūrą, apsaugo braškių uogas nuo susiteršimo. Plėvele mulčiuoti augalai geriau auga, esti vešlesni, duoda 30% didesnį derlių, jų uogos pradeda nokti 3 – 5 dienomis anksčiau. Klojant plėvelę, žemė turi būti gerai išlyginta. Plėvelės kraštai prispaudžiami žeme.

Sodinant daigus, reikia žiūrėti, kad neužvirstų žemėmis šerdelės. Šaknies kaklelis (vieta, ties kuria šaknis pereina į stiebą) turi būti sulig dirvos paviršiumi. Taip pat šaknims negalima leisti užsiriesti į viršų Jei šaknys yra per ilgos, ir negalite jų pasodinti tiesiai, geriau jas patrumpinti. Sodinant daigus užaugintus puodeliuose tereikia prakasti duobutę ir įdėjus daigą apspausti žemėmis.

Pasodinti daigai tuoj palaistomi (po pusę litro vandens vienam augalui). Jei oras sausas, juos reikia dar 2-3 kartus palaistyti.

Mulčiuojant braškyną plėvele patartina įrengti lašelinę laistymo sistemą, mes naudojamės MAIDINA firmos sistemomis.

Priežiūra ir tręšimas – plėvele nemulčiuotas braškynas per vegetaciją purenamas ir piktžolės ravimos 4-6 kartus, o drėgnais metais – iki 5-7 kartų. Eilėse purenama 3-4 cm gyliu, o tarpueiliuose vasarą 6-8 cm gyliu, rudenį-12-15 cm gyliu. Plėvele mulčiuotame braškyne ravėti ir purenti žemės nereikia.

Pavasarį išgrėbstomi ir sudeginami seni sudžiuvę lapai, nes juose yra kenkėjų ir ligų pradų. Jei prieš pat braškių žydėjimą arba joms žydint numatoma šalna – braškes reikėtų uždengti agro danga (nuo 17gr. į kv. m. iki 23gr. Į kv. m.). Kad nesusiterštų uogos, jei nemulčiuota plėvele, po žiedynais paklojama šiaudų (bet su tuo nereikėtu skubėti, nes užklojus žemę šiaudais ir menkiausia šalna pakanda žiedus.). Kai daigų nereikia, nuolat šalinami ūsai. Palikti galima tik vieną kitą daigą eilėms sutankinti.

Jei prieš sodinimą žemė buvo gerai patręšta, tai pirmaisiais metais tręšti nebereikėtų. Kitais metais braškes tręšti reikėtų anksti pavasarį (NPK), kai tik išeina pašalas ir galima įeiti į dirvą. Sekantis tręšimas po uogų nuskynimo. Visada reiktų atsižvelgti į kerelių išvaizdą. Jei braškių lapai yra šviesiai žalios spalvos matosi gyslos, tai didelė tikimybė, kad jiems trūksta maistinių medžiagų. Trąšų trūkumas labiausiai pasireiškia, kai braškės žydi, ir augina uogas. Pamačius maistinių medžiagų trūkumą kerelius galima nupurkšti, ar palaistyti ”fertikacinėmis ” trąšomis.

Jei vegetacijos metu maža drėgmės, braškės laistomos prieš žydėjimą 1-2, uogoms mezgant ir nokstant – 2-4, nuėmus derlių – 2 kartus. Vienkartinė norma – 2-3 kibirai vandens į 1 m2.

Jei jus įrengiate lašelinę laistymo sistemą, tai laistyti žydėjimo ir uogų auginimo metu reiktu du kartus per savaite, po 2-3 h. Vėlesniu laiku užtektų ir vieną kartą per savaitę.  Aišku, visuomet reikia atsižvelgti į dirvos struktūrą, temperatūrą ir kritulių kiekį.

Apsaugai nuo ligų ir kenkėjų pradedant antramečiais  braškynais nuskynus derlių, jei lapai ligoti, juos liepos mėnesį reiktų nupjauti ir sudeginti. Jei lapija yra sveika galima lapų ir nepjauti. Paskui braškės tręšiamos ir laistomos, kad iki žiemos užaugtų stipri lapija. Tręšti braškes po rugpjūčio 15 dienos tikrai nebereiktų, nes nespėjusios pasiruošti žiemai jos gali iššalti.

Šaltą žiemą braškės gali iššalti arba pašalti. Jei nėra sniego, braškių kerai stipriai pašąla arba žūva, kai oro temperatūra esti -15, – 18°C. Braškių šaknys gali pašalti – 8°C dirvos temperatūroje. Po 20-30 cm sniego danga atspariu šalčiui veislių braškės gerai atlaiko -20°, -25°C temperatūrą. Todėl, jei nėra sniego, oro temperatūrai nukritus žemiau 0°C, braškes patartina apdėti šiaudais, arba uždengti agro danga (50gr. Į kv m). Kad pavasarį braškės neiššustų, orams atšilus šiaudus reiktų nugrėbstyti į tarpueilius.

Braškyno naudojimo trukmė – braškes vienoje vietoje galima auginti tiek metų, kol apsimoka ekonomiškai. Jų derlius didėja iki trečių metų, o ketvirtais ima mažėti.

Versliniuose uogynuose braškės auginamos tik dvejus ar trejus metus. Jaunuose braškynuose esti didesnės uogos ir sveikesni augalai. Be to, pirmamečių braškių uogos pradeda nokti anksčiau negu senesnių. Taip auginant, patariama pasirinkti ankstyvąsias veisles, o daigus sodinti ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d.

Derliaus paankstinimas-Norint gauti ankstyvesni uogų derlių , galima kovo mėnesio pabaigoje, ar balandžio pradžioje braškes pridengti. Priedangoms naudojame  polietileninę plėvelę, arba agro dangą. Agro dangą klojame tiesiai ant augalų. Polietileno plėvelę pakeliame ant metalinių vielos lankų. Taip uždengtas braškes laikome iki žydėjimo pradžios. Kai braškės pradeda žydėti jas reikia nudengti, kad žiedai neperkaistų, ir kad geriau apsidulkintų. Plėvelės nenuimame, o esant šalnų tikimybei, nakčiai uždengiame, kad žiedeliai nepašaltų.

Uogų skynimas – kai šilta, uogos skinamos kas antrą dieną, jei šalta – dvi dienas praleidus. Lietingu oru, kad uogos mažiau sirgtų kekeriniu puviniu, patariama skinti kas dieną. Kai uogos vartojamos ta pačia diena, skinamos būdingos veislei spalvos, o kai numatoma vežti toliau – kiek šviesesnės. Skinti reikia būtinai su taurėlapiais ir apie 10 milimetrų ilgio koteliais , nemaišant veislių. Uogos skinamos ir vežamos 0,5 – 1 kg talpos indeliais, kurie pripildomi iki viršaus be kaupo. Jai uogos nuskintos vežamos pardavimui tai jas reiktų kuo greičiau atvėsinti iki 6-8 laipsnių.