Vaismedžių sodinukai

Vasarinė obelų veislė.Vaisiai labai dideli geltoni, odelė plona, saldarūgščiai.

Skinami 08.10-08.20 dienomis

Vartojami iš karto po nuskynimo

Vasarinė obelų veislė

Vaisiai vidutinio dydžio, geltoni, sunoę būna išsiliejusiais rausvais dryželiais. Ypač saldūs.

Skinami 08.20-08.30

Vartojami iš karto po nuskynimo. Laikosi apie 3 savaites

Vasarinė obelų veislė. Vaisiai puikaus   skonio, saldūs, stambūs, pailgi skaisčiai raudoni. Minkštimas sultingas, traškus.

Skinami 08.25-09.10

Vartojami iš karto po nuskynimo

Laikosi mėnesį nuo nuskynimo

Rudeninė obelų veislė. Labai derlinga, obuoliai ryškiai raudoni, saldarūgščiai.

Skinami  09.01-09.15

Vartojami iš karto po nuskynimo.

Laikosi iki gruodžio

Rudeninė obelų veislė. Obuoliai stambūs, labai skanūs, saldžiai gaivaus skonio, derlius gausus.

Skinami 09.01-09.15

Vartojami iš karto po nuskynimo

Laikosi iki sausio.

Rudeninė obelų veislė. Obuoliai stambūs, visi vienodo dydžio, saulėje nusidažo raudona spalva. Vaisiai nokdami įgyja saldų skonį.

Skinami 09.01-09.20

Vartojami nuo spalio

Laikosi iki kovo

Žieminė obelų veislė. Obuoliai rausvi su dryželiais labai gero skonio.

Skinami 09.20-10.10

Vartojami nuo lapkričio

Laikosi iki balandžio

Žieminė obelų veislė. Vaisiai raudoni, pailgi, labai stambūs, rūgščiasaldžio skonio. Medeliai labai atsparūs šalčiui.

Skinami 10.10-10.30

Vartojami nuo gruodžio

Laikosi iki gegužės

Žieminė obelų veislė. Vaisiai stambūs, raudoni, gero saldarūgščio skonio.

Skinami 10.01-10.15

Vartojami nuo gruodžio

Laikosi iki gegužės

Žieminė obelų veislė. Vaisiai ryškiai raudoni, labai skanūs,  minkštimas gelsvas, purus. Medeliai labai atsparūs šalčiui.

Skinami 10.01-10.20

Vartojami nuo gruodžio

Laikosi iki gegužės

Žieminė obelų veislė. Vaisiai labai stambūs, saldūs, raudoni.

Skinami 10.10-10.30

Vartojami  nuo sausio

Laikosi iki birželio

Žieminė obelų veislė. Obuoliai labai stambūs, žalios spalvos, rūgščiasaldžiai.

Skinami  09.15-10.15

Vartojami  nuo gruodžio

Laikosi iki kovo

Žieminių obuolių veislė. Tamsiai raudoni, tvirta odele. Minkštimas tvirtas, traškus, lengvai saldaus skonio, išsilaiko iki balandžio mėnesio.

Žieminė obelų veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, išsilaiko iki kovo – balandžio mėnesio. Vaisiai stambūs arba labai stambūs (150-200 g), plokščiai apvalūs, kartais plokščiai kūgiški, truputį briaunoti. Odelė vidutinio storio, žalsvai geltona, o prinokusių obuolių – šviesiai geltona, įsaulyje kartais raustelėjusi. Minkštimas baltas, smulkiai grūdiškas, tvirtas, sultingas, kvapnus, rūgščiasaldis, artimas ‘Paprastojo antaninio’ skoniui. Vaismedžiai vidutinio augumo arba augūs, vainikas rutuliškas, retokas, dera ant įvairių vaisinių šakučių. Derėti pradeda anksti. Veislė ištverminga žiemą, beveik atspari rauplėms ir vėžiui. Vietai ir dirvai nereikli.

plačiai žinoma vyšnių veislė, kilusi iš Žagarės – Skaistgirio apylinkių Joniškio rajone. Uogos vidutinio dydžio, saldrūgštės, prinoksta liepos pradžioje. Medžiai nedideli, svyrančiomis šakomis, gali būti krūmo formos, atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, anksti pradeda derėti, savidulkė

rusų selekcijos vyšnia, vaisiai prinoksta liepos pradžioje, vienu laiku, labai gražūs, skanūs, stambūs (4 – 5 gr.), atsparūs ligoms. Tinka vartoti šviežūs ir ypač perdirbimui – kompotams, uogienėms. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą ištvermingi, derėti pradeda 3 – 4 metais. Veislė derlinga, dera kasmet, dalinai savidulkė, gerai deri, kai šalia auga Žagarvyšnė, Vytėnų žvaigždė. Dirvai ir vietai ne itin reikli

Amerikietiška vyšnių veislė, uogos prinoksta liepos viduryje, vienu laiku, vidutinio stambumo (3,5-4,5 gr.), gero skonio, atsparios ligoms. Vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi žiemą, atsparūs kokomikozei. Veislė savidulkė, derėti pradeda 3-4 m.po pasodinimo.

Vengriška vyšnių veislė, derėti pradeda trečiais metais po pasodinimo. Vėlyva, vaisiai sunoksta liepos pabaigoje, labai stambūs – 6-7 gr., skaisčiai raudoni, sultingi, saldžiarūgščiai, labai tinka kompotams ir uogienei. Derlinga, atspari ligoms, pakankamai atspari šalčiui, transportabili. Medžiai vidutinio augumo.

A.Lukoševičiaus išvesta veislė, vaisiai prinoksta liepos pirmąją dekadą, stambūs – 6 – 6,5gr, tamsiai raudoni. Nuskinti laikosi 7 – 10 dienų. Minkštimas pusiau kremzliškas, saldus, kauliukas atsiskiria lengvai. Vaismedžiai augūs, žiemą ištvermingi, atsparūs ligoms. Veislė kryžmadulkė derlinga, deri kasmet. Vietai ir dirvai nėra  itin reikli

kanadietiška trešnių veislė, medis vidutinio augumo, anksti pradeda derėti. Vaisiai labai stambūs – apie 8 gr., tamsiai raudoni, sultingi, skanūs, sunoksta liepos pradžioje. Veislė vidutiniškai atspari šalčiui ir ligoms, savidulkė ir gera dulkininkė kitoms trešnėms.

nauja perspektyvi latviška veislė, sukurta Dobelės institute. Licencijuota. Vaisiai geltoni, stambūs, 6-6,5 gr., sultingi, saldūs, labai skanūs, minkštimas tvirtas. Vaisiai sunoksta birželio gale – liepos pradžioje, gerai laikosi ant šakų. Medis vidutinio augumo, atsparumas šalčiui ir ligoms geras, veislė derlinga. Kryžmadulkė, žydi vidutiniškai anksti, todėl kaip dulkininkės tinka daugelis trešnių veislių.

Vokiška trešnių veislė, medis vidutiniškai augus, derėti pradeda 3-4 m. po pasodinimo, deri kasmet ir vidutiniškai gausiai. Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje, labai stambūs – apie 8 gr., palankiomis sąlygomis net virš 10 gr., tamsiai raudoni, sultingi, skanūs, minkštimas tvirtas. Vaisiai prinokę ilgai laikosi ant medžio, nepūna ir neskylinėja. Veislė kryžmadulkė, atspari ligoms, vidut. atspari šalčiui, transportabili.

Ukrainietiška, vidutinio vėlyvumo trešnių veislė, uogos labai stambios, vidutiniškai apie 10 gr. svorio (8-11gr.). Odelė tamsiai raudona, blizganti tvirta. Minkštimas pusiau kremzlinis, rausvas, gana sultingas, gaivus,  itin saldus, sultys raudonos. Kauliukas nedidelis, atsiskiria lengvai. Sunoksta liepos viduryje, deri gausiai, kasmet, nuo lietaus neskylinėja. Medis augus, atsparumas šalčiui geras, ligoms – labai geras. Kryžmadulkė.

Kanadoje išvesta, vėlyva, savidulkė trešnių veislė. Uogos tvirtos, stambios (8-10 gr), širdies formos, labai skanios, sultingos, saldžios, stipraus skonio. Sunoksta liepos viduryje, ilgai laikosi ant šakų. Medis gana augus, reikia genėti ir formuoti, deri labai gausiai, dėl ko gali lūžinėti šakos. Atsparumas šalčiui ir ligoms geras.  

Vidutinio ankstyvumo trešnių veislė, uogos prinoksta liepos pirmoje pusėje, labai stambios (8-9 gr) rožinės spalvos, minkštimas gelsvas, labai sultingas, tvirtas. Labai gero skonio, aromatingos, tinka perdirbimui. Veislė kryžmadulkė. Medis augus, atsparus ligoms ir šalčiui.

Kanadoje išvesta trešnių veislė. Medis augus, anksti pradeda derėti, deri gausiai ir kasmet . Vaisiai labai stambūs – iki 8 gr., gelsvai raudonos spalvos, sultingi ir labai skanūs, atsparūs skylinėjimui ir transportavimui, sunoksta liepos viduryje. Veislė savidulkė ir gera dulkininkė kitoms trešnėms.

Savidulkė trešnių veislė, išvesta Kanadoje. Medis neaugus, derėti pradeda anksti, dera kasmet. Vaisiai labai stambūs – 8-10 gr., tamsiai raudoni, blizgantys, labai sultingi ir skanūs, sunoksta liepos pradžioje. Veislė vidutiniškai atspari šalčiui ir ligoms.

– kaukazinių slyvų grupės rusiška veislė, vaisiai sunoksta rugpjūčio pradžioje – prieš Skoroplodnaja, vaisiai 30-35 gr., skanūs, raudonos spalvos, gražūs, ovalinės formos. Veislė labai derlinga, derėti pradeda anksti, jau antrais metais, kryžmadulkė, gerai apsidulkina Kaukazinės slyvos žiedadulkėmis. Šalčiui ir ligoms atspari, vidutiniškai augi.

sena, Lietuvoje labai paplitusi slyvų veislė, vaisiai skinami rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje, vaisiai stambūs (iki 40 gr) gražūs, saldūs, rožiškai melsvos spalvos. Medis vidutinio augumo, veislė savidulkė, gera dulkininkė kitoms slyvoms. Žiemą ištveria vidutiniškai. Derėti pradeda 3-4 metais, deri labai gausiai ir kasmet.

JAV išvesta slyvų veislė, vaisiai labai dideli (60gr), tamsiai mėlyni, sultingi, sunoksta rugsėjo viduryje. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, gana atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, dera kasmet, dalinai savidulkė, bet gerai apsidulkina Stenli žiedadulkėmis.

Skinama rugsėjo pradžioje. Nuskinta išsilaiko 10-20d. Vaisiai labai gražūs, 35-45gr., skanūs, tinka vartoti švieži ir perdirbti. Sunoksta beveik vienu metu, geros prekinės išvaizdos, transportabilūs, atsparūs ligoms ir kenkėjams. Medis vidutiniškai augus, žydi vėlai, veislė savidulkė  derlinga, deri kasmet.

Vaisiai geltoni, truputį kriaušiškos formos, 30-35 gr., skanūs, kauliukas atsiskiria lengvai, sunoksta rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje, ne vienu metu. Gana atspari šalčiui, žydi vėlai, savidulkė.  Medis siaurokas, neplačiu piramidiniu vainiku.

Latviška savidulkė slyvų veislė, sunoksta rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje. Vaisiai stambūs, 45-60 gr., odelė violetiškai raudonos spalvos, su vaškiniu apnašu, labai gero skonio, kauliukas atsiskiria lengvai. Veislė derlinga, atspari ligoms, tinka ekologiniams ūkiams. Medis neaugus, svyrančiomis šakomis, lengvai formuojamas, žydi vidutiniškai anksti.

Latviška vidutinio ankstyvumo slyvų veislė geltonais vaisiais, sunoksta rugpjūčio pirmoje pusėje, 7-10 dienų po Kometos. Vaisiai gana stambūs, 30-45 gr., minkštimas geltonas, tvirtas, labai gero medaus skonio, sultingas, kauliukas atsiskiria lengvai. Medis augus, vainikas platus, svyrančiomis šakomis, atsparus ligoms, žydi vidutiniškai anksti, žiedai žiemą ištvermingi.

Vidutinio vėlyvumo slyvų veislė, pasižyminti kompaktišku, glaustu, neaugiu vainiku ir gausiu derėjimu. Vaisiai dideli, violetinės spalvos, minkštimas rožinis, saldžiarūgščio, gaivaus skonio. Veislė kryžmadulkė, atsparumas šalčiui geras.

anglų rudeninė veislė. Vaisiai skinami spalio pradžioje, tinkamai laikomi išsilaiko 3 – 4 mėnesius, dideli, labai skanūs, aromatingi, pakankamai atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą vidutiniškai ištvermingi, derėti pradeda 3 – 4 metais, dera gausiai ir kasmet. Veislė dalinai savidulkė (Kliapo mėgstamoji, Komisinė), jai būdinga partenokarpija, t.y. vaisių formavimasis be apdulkinimo.

baltarusių žieminė veislė, vaisiai sunoksta spalio pradžioje, 110-120 gr, oranžinės spalvos, skanūs. Medis vidutinio augumo, dera vidutiniškai. Atspari ligoms ir šalčiui. Kryžmadulkė (Mramornaja, Vasarinė sviestinė, Suvenirs).

Vaisiai raudoni, prinoksta rugpjūčio pabaigoje, stambūs (120 – 200gr), skanūs, atsparūs rudajam puviniui, ištisai raudoni, vartojami 15-20 dienų, šalčiui vidutiniškai ištverminga, dera gausiai. 

Rudeninė kriaušė, skinama rugsėjo antroje pusėje, vartojami 4 – 5 savaites. Vaisiai stambūs (170 – 220gr), labai skanūs, aromatingi, trumpos kriaušiškos formos, gelsvos, įsaulyje raustelėjusios spalvos. Veislė derlinga, dera kasmet, vidutinio augumo, vietai ir dirvai nereikli. Šalčiui pakankamai atspari.

Rudeninė veislė, sukurta JAV. Vaisiai skinami rugsėjo pab. – spalio pradžioje, vartojami iki gruodžio mėn., stambūs,gražūs, aromatingi,apysaldžiai. Atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui.Vaismedžiai augūs, žiemą ištvermingi,derlingi. Žydi palyginti vėlai.

Estiška veislė. Mažas derlingas medelis, svyrančiomis šakomis. Žydi anksti, dideliais baltais žiedais. Vaisiai raudoni, saldūs, sultingi, ypač tinka sulčių ir kompotų gamybai, sunoksta rugsėjo pabaigoje. Viena iš gražiausių obelų „krebų“ veislių. Atspari ligoms ir šalčiui.