Vaismedžių sodinukai

Vasarinė obelų veislė.Vaisiai labai dideli geltoni, odelė plona, saldarūgščiai.

Skinami 08.10-08.20 dienomis

Vartojami iš karto po nuskynimo

Vasarinė obelų veislė

Vaisiai vidutinio dydžio, geltoni, sunoę būna išsiliejusiais rausvais dryželiais. Ypač saldūs.

Skinami 08.20-08.30

Vartojami iš karto po nuskynimo. Laikosi apie 3 savaites

Vasarinė obelų veislė. Vaisiai puikaus   skonio, saldūs, stambūs, pailgi skaisčiai raudoni. Minkštimas sultingas, traškus.

Skinami 08.25-09.10

Vartojami iš karto po nuskynimo

Laikosi mėnesį nuo nuskynimo

Rudeninė obelų veislė. Labai derlinga, obuoliai ryškiai raudoni, saldarūgščiai.

Skinami  09.01-09.15

Vartojami iš karto po nuskynimo.

Laikosi iki gruodžio

Rudeninė obelų veislė. Obuoliai stambūs, labai skanūs, saldžiai gaivaus skonio, derlius gausus.

Skinami 09.01-09.15

Vartojami iš karto po nuskynimo

Laikosi iki sausio.

Rudeninė obelų veislė. Obuoliai stambūs, visi vienodo dydžio, saulėje nusidažo raudona spalva. Vaisiai nokdami įgyja saldų skonį.

Skinami 09.01-09.20

Vartojami nuo spalio

Laikosi iki kovo

Žieminė obelų veislė. Obuoliai rausvi su dryželiais labai gero skonio.

Skinami 09.20-10.10

Vartojami nuo lapkričio

Laikosi iki balandžio

Žieminė obelų veislė. Vaisiai raudoni, pailgi, labai stambūs, rūgščiasaldžio skonio. Medeliai labai atsparūs šalčiui.

Skinami 10.10-10.30

Vartojami nuo gruodžio

Laikosi iki gegužės

Žieminė obelų veislė. Vaisiai stambūs, raudoni, gero saldarūgščio skonio.

Skinami 10.01-10.15

Vartojami nuo gruodžio

Laikosi iki gegužės

Žieminė obelų veislė. Vaisiai ryškiai raudoni, labai skanūs,  minkštimas gelsvas, purus. Medeliai labai atsparūs šalčiui.

Skinami 10.01-10.20

Vartojami nuo gruodžio

Laikosi iki gegužės

Žieminė obelų veislė. Vaisiai labai stambūs, saldūs, raudoni.

Skinami 10.10-10.30

Vartojami  nuo sausio

Laikosi iki birželio

Žieminė obelų veislė. Obuoliai labai stambūs, žalios spalvos, rūgščiasaldžiai.

Skinami  09.15-10.15

Vartojami  nuo gruodžio

Laikosi iki kovo

plačiai žinoma vyšnių veislė, kilusi iš Žagarės – Skaistgirio apylinkių Joniškio rajone. Uogos vidutinio dydžio, saldrūgštės, prinoksta liepos pradžioje. Medžiai nedideli, svyrančiomis šakomis, gali būti krūmo formos, atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, anksti pradeda derėti, savidulkė

rusų selekcijos vyšnia, vaisiai prinoksta liepos pradžioje, vienu laiku, labai gražūs, skanūs, stambūs (4 – 5 gr.), atsparūs ligoms. Tinka vartoti šviežūs ir ypač perdirbimui – kompotams, uogienėms. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą ištvermingi, derėti pradeda 3 – 4 metais. Veislė derlinga, dera kasmet, dalinai savidulkė, gerai deri, kai šalia auga Žagarvyšnė, Vytėnų žvaigždė. Dirvai ir vietai ne itin reikli

A.Lukoševičiaus išvesta veislė, vaisiai prinoksta liepos pirmąją dekadą, stambūs – 6 – 6,5gr, tamsiai raudoni. Nuskinti laikosi 7 – 10 dienų. Minkštimas pusiau kremzliškas, saldus, kauliukas atsiskiria lengvai. Vaismedžiai augūs, žiemą ištvermingi, atsparūs ligoms. Veislė kryžmadulkė derlinga, deri kasmet. Vietai ir dirvai nėra  itin reikli

kanadietiška trešnių veislė, medis vidutinio augumo, anksti pradeda derėti. Vaisiai labai stambūs – apie 8 gr., tamsiai raudoni, sultingi, skanūs, sunoksta liepos pradžioje. Veislė vidutiniškai atspari šalčiui ir ligoms, savidulkė ir gera dulkininkė kitoms trešnėms.

nauja perspektyvi latviška veislė, sukurta Dobelės institute. Licencijuota. Vaisiai geltoni, stambūs, 6-6,5 gr., sultingi, saldūs, labai skanūs, minkštimas tvirtas. Vaisiai sunoksta birželio gale – liepos pradžioje, gerai laikosi ant šakų. Medis vidutinio augumo, atsparumas šalčiui ir ligoms geras, veislė derlinga. Kryžmadulkė, žydi vidutiniškai anksti, todėl kaip dulkininkės tinka daugelis trešnių veislių.

– kaukazinių slyvų grupės rusiška veislė, vaisiai sunoksta rugpjūčio pradžioje – prieš Skoroplodnaja, vaisiai 30-35 gr., skanūs, raudonos spalvos, gražūs, ovalinės formos. Veislė labai derlinga, derėti pradeda anksti, jau antrais metais, kryžmadulkė, gerai apsidulkina Kaukazinės slyvos žiedadulkėmis. Šalčiui ir ligoms atspari, vidutiniškai augi.

sena, Lietuvoje labai paplitusi slyvų veislė, vaisiai skinami rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje, vaisiai stambūs (iki 40 gr) gražūs, saldūs, rožiškai melsvos spalvos. Medis vidutinio augumo, veislė savidulkė, gera dulkininkė kitoms slyvoms. Žiemą ištveria vidutiniškai. Derėti pradeda 3-4 metais, deri labai gausiai ir kasmet.

JAV išvesta slyvų veislė, vaisiai labai dideli (60gr), tamsiai mėlyni, sultingi, sunoksta rugsėjo viduryje. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, gana atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, dera kasmet, dalinai savidulkė, bet gerai apsidulkina Stenli žiedadulkėmis.

anglų rudeninė veislė. Vaisiai skinami spalio pradžioje, tinkamai laikomi išsilaiko 3 – 4 mėnesius, dideli, labai skanūs, aromatingi, pakankamai atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą vidutiniškai ištvermingi, derėti pradeda 3 – 4 metais, dera gausiai ir kasmet. Veislė dalinai savidulkė (Kliapo mėgstamoji, Komisinė), jai būdinga partenokarpija, t.y. vaisių formavimasis be apdulkinimo.

baltarusių žieminė veislė, vaisiai sunoksta spalio pradžioje, 110-120 gr, oranžinės spalvos, skanūs. Medis vidutinio augumo, dera vidutiniškai. Atspari ligoms ir šalčiui. Kryžmadulkė (Mramornaja, Vasarinė sviestinė, Suvenirs).